GEDIMINO PRANSKŪNO KŪRYBOS PARODA

2018 09 12

Tapytojo
GEDIMINO PRANSKŪNO
         vynuogynų šventė         

Religija ir menas – susisiekiantys indai. Tik antrasis ne bet kuriuo atveju ir ne visuomet vertas to artumo. Žmogus kaip Dievo antrininkas, Dievo bendradarbis podažniai nepaiso jam suteiktos kūrybinės galios ir ją išeikvoja mažmožiams, banalybėms, piktavaliams sumanymams. Lietuvos dailininkams rūpėjo ir rūpi, kad meno pasaulis būtų kuo dvasingesnis. Jie neabejingi religinei tematikai, turinčiai savitus estetinius reikalavimus ir kanonus, bet neribojančiai menininko laisvės.

Dailininkas grafikas ir tapytojas, Gediminas Pranskūnas jau seniai ėmėsi religinės tematikos, kurios prasmingi vaizdai greičiausiai tampa tuo gilesni, kuo jų autoriui labiau rūpi savo paties tikėjimas, tikėjimo  ir meistrystės egzistencinė jungtis.

Šis paveikslas pavadintas „Vynuogynų šventė“. Izaijo pranašystėse ir Evangelijoje pagal Morkų pasakota, kaip užveisiami, puoselėjami ir saugomi nauji vynuogynai. Bet svarbiausia: Jėzus penkiuose alegoriniuose pasakojimuose minėjo vynmedį, o save vadino tikruoju vynmedžiu, nuo kurio priklauso jo šakelės – mokiniai. Vynmedis – taikos ir gerovės simbolis.

Ir Gedimino Pranskūno tapybos paveikslas yra alegoriškas ir simboliškas. Jo kompozicijos centrinę ašį sudaro Jėzaus figūra, tikrojo vynmedžio. Iš abiejų pusių nuo jos skleidžiasi figūros tarsi būtų du sparnai – apaštalų figūros. Jos polaisviai, lapidariškai išdėstytos, figūros suglaustos prie žvakių. Paveiksle nedaug detalių: pribrendusios vynuogės, taurė ir kt. Apaštalų figūros ir veidai nesuindividualinti, svarbiausia siekiant pabrėžti jų bendrystę ir ypač ryšį su Jėzumi, jos tarsi uolos. Jėzaus figūra ir jos stotas, mąstančios akys spindi ramybe. Bendroji paveikslo formų raiška, formų dinamiškų ir kampuotų, nenudailintų, tarnauja vaizdo vizionieriškai ir meditacinei, stipriai emocinei įtaigai. Ją ypač sustiprina dailininko sugebėjimas savaip susitvarkyti su fizinės ir dvasinės šviesos pluoštais. Jiems deramai atliepia itin jautrūs spalvų deriniai ir turtinga koloristika. Dailininkas Gediminas Pranskūnas neiliustruoja siužeto. Regimųjų formų kalba išreiškia tai, ką jis nori pasakyti. Greičiausiai jis nori pasakyti: gyvename nerimo ir blogio pilname pasaulyje, kuris galėtų būti labiau pritaikytas paties žmogaus žmogui ir Dievas tuomet džiūgautų mumyse.

Ši pranskūniška vynuogynų šventė – tai gražus, įspūdingas prakilnios Popiežiaus šventės Lietuvoje akordas.

Akademikas ALGIRDAS GAIŽUTIS