Adomas Smetona

Adomas Smetona. Autoportretas. 1939-1940 m.

Adomas Smetona gimė 1901 m. kovo 10 d. Liepojoje, Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus ir Barboros Smetonų šeimoje.

1918 m., baigęs Vilniaus lietuvių gimnaziją, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigęs karo mokyklos pirmąją laidą, tarnavo ulonų pulke. Gavęs vyresniojo leitenanto laipsnį, išėjo į atsargą. 1924-1929 m. studijavo Kauno meno mokykloje. Vėliau, kartu su dailininkais B.Pundziumi, A.Gudaičiu, J.Steponavičiumi mokėsi Paryžiaus valstybinėje aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. 1932 m., ją baigęs, grįžo į Lietuvą ir aktyviai reiškėsi meniniame Lietuvos gyvenime. Dėstė Kauno meno mokykloje, dalyvavo Dailininkų sąjungos rengtose parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1939 . Niujorko pasaulinės parodos Lietuvos paviljonui nutapė dekoratyvinį pano „Steponas Batoras įkuria Vilniaus universitetą“. Sukūrė daug knyginės, taip pat socialinio atspalvio satyrinės grafikos darbų. Yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio autorius. 1938-1940 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. Buvo paskirtas pagal 1940 m. gegužės 15 d. Seimo priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą įsteigtos Kauno taikomosios dailės mokyklos pirmuoju direktoriumi.
Sovietinė okupacija sugriovė tolesnį dailininko kūrybinį kelią. 1941 m. birželio 14 d. jis areštuotas ir be teismo ištremtas į koncentracijos stovyklą Urale. Dailininkas Adomas Smetona mirė 1942 m. sausio mėn. lageryje netoli Tobolsko.
A. Smetonos kūrinių buvo įsigijusi Kauno Čiurlionio galerija.

„Daugiausia dailininkas kultivavo peizažo žanrą (pirmieji bandymai siekia Paryžiaus laikotarpį), taip pat sukūrė portretų – („Motinos portretas“, „Autoportretas“, „Petro Cvirkos portretas“).  Meninės mąstysenos emocionalumu jis daug kuo artimas V.Vizgirdai, o kai kuriais atvejais dar spontaniškesnis. Studijos Paryžiuje paliko tam tikrų pėdsakų dailininko braiže, turėjo poveikio jo  kūrybos krypčiai. Ypač aiškiai tai jaučiama spalvinėje gamoje, jos kiek rafinuotame, subtiliame skambėjime. Ne veltui J.Vienožinskis rašė, kad tapytojas „berods bus pamėgęs Sislėjaus pasaulėžvalgą“.
Pažymėtina, kad dailininkas tą patį gamtos motyvą, vietovę kartodavo keliuose variantuose. Pavyzdžiui, sukūrė keturis Turadvario peizažus. 1937 m. „Turadvaris“ – tai spalvingas vasaros peizažas. Žalsvai melsvų, rausvokų tonų gama labai mėgstama dailininko. Namai, kai kurie medžiai apvesti rudais kontūrais, o visa kita – žalumos masė. Įvairiaspalvis šiltų ir šaltų atspalvių derinys plačiais potėpiais sujungtas į visumą. Panašios stilistikos, bet labiau apgalvotos kompozicijos yra kitas Turadvario vaizdas su lokomobiliu. Jo išraiškinga spalvinė gama susideda iš rausvų, violetinių, smaragdinių atspalvių, turi daug pereinamų tonų.
Dailininkas yra nutapęs ir Kauno vaizdų („Vytauto tiltas Kaune“, keli „Kauno peizažai“, „Aleksoto peizažas“). Daugiausia Smetona paliko etiudų, kuriuose jaučiama gabaus dailininko ranka.
Iš A.Smetonos sukurtų portretų pažymėtinas pilkšvai žalsvų tonų „Petro Cvirkos portretas“, laisvai ir emocingai traktuojantis jaunatvišką, nerūpestingą rašytojo veidą.  Kartu paveiksle taikliai pagauti individualūs portretuojamojo vidaus ir išorės bruožai. „Autoportretas“ sukurtas apie 1939-1940 m. Taupiomis meninėmis priemonėmis, laisva kompozicija tapytojas pasiekė jame raiškios charakteristikos. Jokių aksesuarų, jokio interjero. Energingais ir ilgais potėpiais tapoma figūra, fonas. Formos apibendrintos, vietomis net paryškintos. „Autoportreto“ spalvinė gama niūri, tamsi, tačiau ir nestokojanti įvairių atspalvių, tapybiškai įtaigi.
Dailininko kūryboje esama ir buities vaizdų („Skalbėjos“, 1936 m., eksponuotas Antrojoje rudens dailės parodoje).
Smetonos tapyba labai temperamentinga. Daugelio paveikslų kompozicija laisva, potėpis judrus, energingas. Turėdamas ryškų improvizatoriaus ir koloristo talentą, tapytojas perteikė stipriu vidiniu išgyvenimu nuspalvintas gamtos nuotaikas. Adomo Smetonos kūryba itin artima arsininkų tapybos krypčiai.“
(Augustinas Savickas, kn. „XX a. lietuvių dailės istorija. 1900-1940“, Vilnius, 1983)