Augustinas Savickas

Dailininkas (tapytojas), dailėtyrininkas. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. Rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio sūnus. 1939 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. 1940 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje, 1941–1944 m. studijavo tapybą Maskvos dailės mokykloje. 1949 m. baigė Vilniaus dailės institutą (studijavo pas Justiną Vienožinskį, Vytautą Mackevičių). Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1951–1972 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1985–1993 m. Tapybos katedros profesorius. Nuo 1949 m. dalyvauja parodose: Vilniuje (1969, 1970, 1983, 1991, 1994, 2000, 2004), Kaune (1959, 1965, 1969, 1972, 1984) ir kt. surengė individualias parodas. 1966 m. apdovanotas Valstybine premija, 1994 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio 5 laipsnio ordinu, 1999 m. – Nacionaline premija.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė daugiausia lyriškų, epiškų peizažų, dramatiškų teminių kompozicijų, portretų . 8–9 dešimtmetyje nutapė savitų, elegiškos nuotaikos, kasdieninį gyvenimą poetizuojančių figūrinių kompozicijų, ekspresyvios tapysenos portretų, natiurmortų, peizažų.

A. Savickas – lietuvių dailės klasikas; jo kūryba pasižymi monumentalumu, menininkas savitai interpretuoja, aktualizuja kultūros tradicijas. Kūryboje dominuoja tamsūs pilkšvai melsvi tonai, vertikalėmis grįsta kompozicija, pasyvios personažų pozos. Dailininkas remiasi naiviojo meno stilistika ir ją savitai transformuoja.

(LDM informacija)