MINDAUGO JUODŽIO TAPYBOS PARODA "MIRAŽAI"

 Gerbiamieji,

Nuo  kovo 16 d. Pylimo galerija dėl mūsų šalyje paskelbto karantino įprasta tvarka neveiks.
Galerijos lankymas ir Lino Gelumbausko tapybos paroda vėl tęsis, kai sulauksime palankesnių žinių apie nelemto viruso atsitraukimą ar jo įveikimą. O kol kas dirbsime nuotoliniu būdu.
Maloniai prašome nepamiršti mūsų, lankyti galerijos ekspoziciją tinklalapyje
  http://pylimogalerija.lt/lt/ekspozicija
sekti galerijos naujienas mūsų FB paskyroje 
  https://www.facebook.com/Pylimo-galerija-151444811621262/

Dėl kūrinių įsigijimo ir privačių apsilankymų galerijoje prašome kreiptis telefonu arba elektroniniu paštu. Mūsų kontaktai  čia: 
  http://pylimogalerija.lt/lt/kontaktai

Linkime Jums geros sveikatos ir sėkmės!

* * * * *


2016 04 29

Mindaugas Juodis (g. 1970) gyvena ir kuria Kaune.                 

Atviras įvairioms meno idėjoms menininkas savo kūrybinius sumanymus realizuoja naudodamas pačias įvairiausias meno raiškos priemones: nuo performansų iki muzikinių projektų, nuo juvelyrikos ir skulptūros iki  tapybos.

Nors Mindaugą Juodį sunku identifikuoti kaip vienos meno srities atstovą, vis dėlto tapyba ryškiausiai atskleidžia menininko kūrybines idėjas, kurios formų, linijų, spalvų ir faktūrų pavidalu kaip filosofinis leitmotyvas atsikartoja visoje Mindaugo kūryboje.

 

Sąmonės ir pasąmonės vaizdiniai Mindaugo Juodžio miražuose

Ar egzistuoja meno kūrinys jeigu nėra žiūrovo? Ar egzistuoja vaizdai, kurie niekada nebuvo matyti?

Menininkas Mindaugas Juodis parodoje „Miražai“ ne tik ieško atsakymų į šiuos klausimus, bet taip pat kvestionuoja meno filosofijos ir meno teorijos idėjomis.

Miražas, kurį pirmą kartą paaiškino prancūzų mokslininkas Monžas (1746–1818), yra optinis gamtos fenomenas, kuomet dėl šviesos lūžimo yra matomas vaizdas, kuris iš tiesų yra kitoje vietoje. Taigi, tai ką matome, nėra tikra šioje vietoje, tačiau egzistuoja kažkur kitur. Tai itin tampriai susiję ir su menu – menininkas, kurdamas kūrinius, juose vaizduoja vienokius ar kitokius objektus, kurie buvo matyti kažkur kitur, o dabar yra perkeliami ant drobės. Tapomi objektai yra ištraukiami iš savo pirminės buvimo vietos, daugiau ar mažiau pakitę. Taigi, nėra ir originalo – viskas tėra tik matytų vaizdinių kopijos bei transformacijos.

Menininko Mindaugo Juodžio kūriniai šioje parodoje atrodo taip, lyg būtų irstantys, yrantys tiesiog akyse. Miražo ir netikrumo nuotaikos čia apstu. Tapytojo darbuose galima rasti ir nemažai tiesioginių ir ne tokių akivaizdžių nuorodų tiek į kitus meno kūrinius, tiek į menininkų kūrybos technikas – da Vinci „Paskutinė vakarienė“, W. Turner sustabdytų traukinių detalės ir  G. Klimto žvilgesys – tai tik menka dalis to, ką galima atrasti M. Juodžio kūriniuose.

Tačiau bene stipriausias Mindaugo Juodžio kaip menininko bruožas yra ne tik jo autorinė technika, kurios dėka kūrinių motyvai tai pasirodo, tai išnyksta tiesiog akyse. Stipriausias bruožas yra jo kūriniuose slypintis filosofinis lygmuo. „Nėra jokių vaizdų tol, kol mes jų nepamatome.“ – teigia menininkas. Kaip nėra vaizdų, taip ir nėra minčių ar idėjų, kurios neegzistuotų. Menininkas savo kūriniuose imasi nagrinėti tikrumo ir netikrumo sąvokas bei sąsajas. Kūriniuose, pilnuose netikrumo, gausu ir realistiškai nutapytų detalių. M. Juodis drobėje jungia sąmonės matytus ir pasąmonės perkurtus vaizdus.

Bene geriausiai ši menininko idėja atsispindi kūrinyje „Nefritinis sapnas“, kuriame dominuoja du sluoksniai – viename jų realistine maniera sendintas stalčius, viršum jo – ryškaus mėlio dangaus motyvai su plyšiais ir kito pasaulio vaizdais. Svarbiausiu elementu čia tampa stalčius – tai mūsų pasąmonė, kurią atidarius mėlynas dangaus skliautas užsipildys kito pasaulio vaizdiniais. Parodoje „Miražas“ būtent tai ir norima padaryti. Atverti vos vieną, patį svarbiausią stalčių.

Menotyrininkė Neringa Krikščiūnaitė