Dalia Kasčiūnaitė

Dailininkė, tapytoja. Gimė 1947 m. balandžio 17 d. Vilniuje.

1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Hamburge (Vokietija, 1990), Seule (Pietų Korėja, 1991), Kanuose (Prancūzija, 1992), Paryžiuje (1993), Peterburge, Diuseldorfe (Vokietija, 1997); individualios Vilniuje (1973, 1983, 1986, 1989, 1990–1998), Paryžiuje (1990), Čikagoje (1993). Nuo 1978 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė portretų, peizažų, natiurmortų, vėlesniuoju – abstrakčių kompozicijų („Juodoji tulpė. Pozicija 1“ – 1996, „Geltonas kambarys. Lyja“ – 1998), jų ciklų („Skaičiuotė“ – 1997, „Prisiminimai“ – 1980–1984, „Septynios rakto skylutės“ – 1992–1993). Paveiksluose vyrauja poetinė nuotaika, metaforiški vaizdiniai, gausu subjektyvių nuorodų. Dailininkė plėtoja savitą abstrakcionistinę tapymo manierą – dažnai spontaniška, intuityvia tapysena, jautriais spalviniais niuansais ji formuoja fragmentišką, išcentruotą paveikslo erdvę. Naudoja poetinių tekstų fragmentus, pabrėžia vienos spalvos dominavimų (geltona spalva) arba ryškina grafinį pradą (įbrėžimų, nutrynimų pėdsakai).

Nutapė paveikslų visuomeniniams interjerams: „Vaikystės prisiminimai“ Vilniaus Santariškių ligoninėje (1978), paveikslų ciklai Lietuvos vyriausybės rūmuose (1989), Vilniaus banko Kauno filiale (1999). Sukūrė grafikos kompozicijų, objektų, papuošalų ir kilimų projektų, dekoravo baldų, nuliejo akvarelių, parašė eilėraščių. Darbai, saugomi LDM: „Puokštė“ (1976, LDM), „Medžiai pavasarį“ (1976, LDM), „Salomėjos Nėries tėviškė. Vištytis“ (1980, LDM), „Prisiminimų langas“ I–IV (1983, LDM) ir kt.

Apdovanota Lietuvos nacionaline premija (2000).
(Parengta pagal LDM informaciją)