Kajetonas Sklėrius

 

Kajetonas Sklėrius gimė 1876 m. liepos 27 d. Kunigiškių kaime, dabartiniame Anykščių rajone. 1896–1903 m. Sankt Peterburge, Centrinėje barono A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, studijavo dekoratyvinę skulptūrą. 1904–1915 m. mokytojavo Liepojos (Latvija) gimnazijoje ir komercijos mokykloje. Tuo laikotarpiu dailininkas daug keliauja, lankosi Vakarų Europos meno galerijose. Lemtinga buvo 1912 m. kelionė į Belgiją, Prancūziją bei Šveicariją: jos metu K. Sklėrius aplankė Paryžiaus muziejus ir susižavėjo prancūzų impresionizmu. Nuo tada žmogaus figūra saulėto gamtos peizažo fone tapo mėgstamu jo paveikslų leitmotyvu. Kita vertus, ankstyvąją dailininko kūrybą paveikė simbolizmo estetika. Simbolizmo tendencijos K. Sklėriaus tapyboje ypač išryškėjo, 1915 m. rudenį apsigyvenus Sankt Peterburge. Čia Kajetonas Sklėrius susidomėjo grupės „Mir iskusstva“ idėjomis, taip pat mėgino sekti Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu bei Michailu Vrubeliu. Tačiau tuo pat metu akvarelininkas ieškojo ir kito, alternatyvaus, kelio: kai kuriose kompozicijose jis stengėsi redukuoti siužetą ir aktyvinti formaliąją raišką – akcentuoti laisvą, ekspresyvią liniją, potėpį, spalvą, tarytum trokšdamas užmiršti akademinio piešinio ir geometrinės perspektyvos taisykles. Tačiau šie modernistiniai eksperimentai nepraaugo paskirų etiudų pavidalo ir pasiliko K. Sklėriaus meninės biografijos paraštėje.

1918 m. pradžioje Kajetonas Sklėrius išvyko į Taliną ir vietinėje Technikos mokykloje ėmė vadovauti skulptūros studijai. Tačiau dar tų pačių metų gegužės mėnesį dailininkas susiruošė tėvynėn. Atvykęs į Vilnių, jis buvo paskirtas lietuvių karo pabėgėlių stovyklos Baranovičiuose (Baltarusija) viršininku. 1919 m. Kaune jam teko imtis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Maitinimo departamento direktoriaus, o vėliau – Kauno miesto ir apskrities viršininko pareigų. 1921–1922 m. dailininkas dirbo Maskvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje. Ten jis susibičiuliavo su lietuvių poetu Jurgiu Baltrušaičiu, susipažino su Fiodoru Šaliapinu, Vladimiru Majakovskiu. Sergejumi Jeseninu, Isadora Duncan. Maskva buvo paskutinis tapytojo klajonių miestas. Veikiai K. Sklėrius pasinėrė į pedagoginį ir administracinį darbą Kaune: 1922–1923 m. vadovavo naujai įkurtai Čiurlionio galerijai, iki pat 1932 m. dėstė skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę Meno mokykloje, be to, 1925–1929 m. buvo šios mokymo įstaigos direktorius.
Nuo 1922 m. prasidėjo brandusis Kajetono Sklėriaus kūrybos tarpsnis. Jo kūrybą itin paveikė 1929 ir 1931 m. kelionės į Italiją bei Prancūziją, kurių metu dailininkas nuliejo vienas geriausių savo akvarelių, pasižyminčias virtuoziška technika. 

Dailininkas mirė 1932 m. sausio 14 d. Kaune.
Kajetonas Sklėrius laikomas moderniosios lietuvių akvarelės pradininku. Jo kūryba, trukusi vos du dešimtmečius, užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje.