PYLIMO GALERIJOJE – Lietuvos medžio drožėjų kūrinių paroda-konkursas ŠVENTIEJI IR PILIGRIMAI
Nuo spalio 11 d. Vilniuje, Pylimo galerijoje atidaroma Lietuvos medžio drožėjų kūrinių paroda-konkursas „Šventieji ir piligrimai”. Tokį renginį Lietuvos piligrimų bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų – meno kūrėjų bendrija organizuoja jau ketvirtą kartą. Kaip teigė Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, parodoje-konkurse dalyvaus daugiau kaip 20 medžio drožėjų iš visos Lietuvos. Organizuojama paroda-konkursas yra unikali galimybė vilniečiams ir miesto svečiams susipažinti su iš kartos į kartą perduodamomis Lietuvos medžio drožybos tradicijomis. Prieš penkiolika metų, 2001 m. tradicinių lietuviškų kryžių drožyba buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Parodoje lankytojai galės išvysti kaip tradiciškai medžio kūriniuose vaizduojamas šv. Rokas (ligonių ir piligrimų globėjas), šv. Petras (apaštalas ir evangelistas, taip pat žvejų globėjas), šv. Kazimieras (Lietuvos globėjas), taip pat šv. Jurgis (jaunimo, ūkininkų globėjas), šv. Antanas (moterų globėjas), šv. Florijonas (saugotojas nuo gaisrų) ir kiti šventieji. Parodoje taip pat eksponuojama ir Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, į šventas vietas keliaujančių piligrimų skulptūros. Medžio drožėjų kūrinius vertins komisija, sudaryta iš liaudies meno ekspertų, skulptorių, konkurso organizatorių. Gražiausius kūrinius galės rinkti ir visi parodos lankytojai.
Kas dvejus - trejus metus organizuojama paroda yra keliaujanti tartum piligrimai. Organizatorių sumanymu paroda vyksta vis kitoje Vilniaus miesto galerijoje. Taip siekiama su medžio drožyba supažindinti kuo įvairesnius žmones, skirtingų galerijų tradicinius lankytojus. Primename, kad tiek I-ojoje, tiek II-ojoje Lietuvos medžio drožėjų kūrinių parodoje-konkurse „Šventieji ir piligrimai“ dalyvavo po 22 Lietuvos medžio drožėjus iš įvairių šalies regionų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos), 2013 m. parodoje-konkurse dalyvavo 24 Lietuvos medžio drožėjai. 2009 m. Jeruzalės galerijoje vykusioje parodoje I vietą užėmė medžio drožėjas iš Telšių r. Pranas Dužinskas (kūrinys„Piligrimas“), II vietą pelnė medžio drožėjas iš Kauno Algirdas Jasilionis, III – ąją Tomas Stambrauskas iš Prienų r. 2011 m. Pilies galerijoje vykusioje parodoje nugalėtoju tapo ukmergiškis Valentas Butkus (kūrinys Šv. Pranciškus), II-ąją vietą užėmė Kazys Striaupa iš Plungės r., III-ąją Vitas Vasiliauskas iš Kybartų. 2013 m. paroda vyko Šv. Jono gatvės galerijoje. I-ąją vietą užėmė medžio drožėjas iš Alytaus Artūras Janickas (kūrinys „Šv. Jonas Nepomukas”), II – ąją vietą pelnė medžio drožėja iš Utenos rajono Anelė Araminienė (kūrinys „Šventoji šeima”), III – ąją Vytautas Liatukas iš Kauno (kūrinys „Piligrimas”).
Parodos-konkurso uždarymo renginys ir geriausiųjų medžio drožėjų pagerbimas Pylimo galerijoje (Pylimo g. 30, Vilnius) vyks spalio 29 d. 12 val.
Daugiau informacijos apie konkursą-parodą „Šventieji ir piligrimai” galite rasti Lietuvos piligrimų bendrijos tinklalapyje www.piligrimai.
Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje, pasigrožėti eksponuojamais kūriniais ir įvertinti juos!
,,Vienintelė esanti Lietuvoje piligrimų bendrija gyvuoja jau dvylika metų“
Vienintelė Lietuvoje esanti piligrimų bendrijos organizacija atstovaujama pirmininko Dariaus Liutiko gyvuoja jau dvylika metų. 2004 metais rugpjūčio mėnesį įkurta savanoriška, pelno nesiekianti organizacija dalyvauja projektuose, rengia parodas bei konkursus, organizuoja piligriminius žygius, bei aktyviai siekia vienyti krikščionis piligrimus.
Per dvylika gyvavimo metų organizacija įgyvendino ne vieną su Lietuvos šventųjų vietų išsaugojimu ir jų puoselėjimu susijusių projektų, bei surengė daugybę piligriminių žygių. 2010 metais organizacija išleido keturių kompaktinių plokštelių albumą „Vilniaus Verkių Kalvarijų maldos ir giesmės”, kurias sudarė profesorius A. Motuzas, o giesmes atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos senųjų giesmių ansamblis. Besidomintiems piligrimyste ir jos istorija, Lietuvos piligrimų bendrija suteikė galimybę pasižiūrėti dokumentinį filmą ”Piligrimystės vietos Lietuvoje”, kurio vienas iš scenarijaus autorių yra pats bendrijos pirmininkas D. Liutikas. Filmas buvo sukurtas 2012 metais ir išleistas DVD formatu. Dokumentinis filmas įgarsintas lietuvių kalba, tačiau žiūrovams yra galimybė pasirinkti subtitrus anglų, lenkų bei italų kalbomis.
2014 metais Lietuvos piligrimų bendrija įvykdė projektą „Benediktinų kelias Lietuvoje”. Jo metu sukurtas ir per Lietuvos televiziją parodytas septynių dokumentinių laidų ciklas „ORA ET LABORA. Benediktinų kelias Lietuvoje“.Vienas iš paskutiniųjų projektų buvo įvykdytas 2015 metais. Organizacija išleido žemėlapių rinkinį ,,Piligrimų keliai Lietuvoje“, kuris padeda susipažinti su daugiau kaip 80 piligriminių vietų skirtinguose šalies regionuose, tarp jų ir Jono Pauliaus II piligrimų keliui priskirtų 16 šventovių. Ši didelio populiarumo sulaukusi knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Taipogi bendrija užsiima ir organizacine veikla. Šių metų spalio mėnesi buvo surengta Lietuvos medžio drožėjų paroda - konkursas „Šventieji ir piligrimai“, kurių darbai buvo eksponuojami Pylimo galerijoje.
Be visų įgyvendintų projektų bendrijos pirmininkas, bei socialinių mokslų daktaras Darius Liutikas yra paskelbęs daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose piligrimystės, religinio turizmo ir kitomis temomis. 2009 m. Lietuvos piligrimų bendrija išleido jo monografiją „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse”. Tai yra pirmoji mokslinė monografija Lietuvoje tirianti piligrimines keliones, jų sampratą, piligrimystės ir turizmo ryšį.
Pasak bendrijos pirmininko Dariaus Liutiko, Lietuvos piligrimų bendrija – tai į konkrečius rezultatus orientuota asociacija. Pagrindinė veiklos forma yra įvairūs projektai, skatinantys domėtis Lietuvos šventomis vietomis ir pažinti jų lankymo tradicijas. Jo teigimu, Lietuvos piligrimų bendrija nuo pat 2004 metų įkūrimo organizuoja ne tik projektus, tačiau nuolat viešina piligrimystės idėją, informuoja piligrimus apie piligrimines keliones, Lietuvos ir užsienio šventąsias vietas, skleidžia informaciją apie religinius renginius ir keliones į juos. Lietuvos piligrimų bendrijos organizacijoje yra nemažai savanorių, tačiau svarbiausias sėkmės matas yra lietuvių piligrimų skaičiaus didėjimas. Kiekvienais metais piligrimai tradiciškai keliauja į Lietuvoje vykstančius atlaidus, piligrimų žygius.
Bendrijos pirmininkas išreiškia džiugesį teigdamas, kad lietuvių piligrimai itin aktyviai keliauja ir po pagrindines šventąsias vietas Europoje – Romą, Lurdą, Fatimą, Santjago de Kompostelą. Nuolat didėjantis piligrimų skaičius labiausiai atsispindi Camino de Santiago (Šv. Jokūbo kelias) piligriminio žygio statistikoje. Kiekvienais metais šiuo katalikų piligriminiu keliu į Ispanijoje esančią Kompostelos Santjago katedrą, kur manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas, pėsčiomis, dviračiais ar arkliais keliauja apie du šimtai tūkstančių piligrimų. 2006 m. šį kelią įveikė aštuoniolika lietuvių, o 2007 m. piligrimo pažymėjimus atsiėmė trisdešimt, 2008 m. – penkiasdešimt keturi, 2009 m. – aštuoniasdešimt trys piligrimai iš Lietuvos. Piligrimo pasas ir piligrimo pažymėjimas neatskiriami piligriminės kelionės pėsčiomis atributai. Jie padeda prisiminti aplankytas vietas, dvasinius kelionės patyrimus. Lietuvos piligrimų bendrija nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos piligrimams, keliaujantiems pėsčiomis Lietuvoje, išduoda piligrimo pažymėjimus ir piligrimo pasus, kuriuos patvirtina Lietuvos piligrimų bendrijos antspaudu.
Jau 2010 metais piligrimų įveikusių Camino de Santiago žygį buvo šimtas keturiasdešimt penki, 2011 m. – šimtas keturiolika, 2012 m. – šimtas šešiasdešimt devyni, o 2013 m. – du šimtai penkiasdešimt penki. Keliaujančiųjų dar labiau padaugėjo 2014 ir 2015 metais. 2014 m. į Santjago de Kompostelą nuvyko keturi šimtai penki, o 2015 m. – penki šimtai aštuoniasdešimt šeši piligrimai.
Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininko Dariaus Liutiko teigimu, tai puikus įrodymas, kad Lietuvos piligrimų bendruomenė auga. Tą iliustruoja ir piligrimų kelionių įspūdžiai, kurių vis daugiau matome Lietuvos spaudoje ir televizijoje, girdime radijo laidose.
Greta Kairytė