JONO BUTKEVIČIAUS TAPYBOS PARODA "SPALVŲ MAGIJA"

Jonas Butkevičius gimė 1948 m. lapkričio 27 d. Kaune. Nuo 1957 m. gyvena Vilniuje.

1971 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą.
1973 – 2011 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Profesorius, technikos mokslų daktaras.
Domisi pasaulio civilizacijomis, jų menu ir istorija.
Aktyvus keliautojas – apkeliavo daugiau kaip 70 valstybių 5 kontinentuose,
įkopė į Kilimandžarą, Monblaną ir daugelį kitų kalnų viršūnių.
Aplankė daug žymiausių pasaulio meno muziejų ir galerijų.

Yra sukaupęs nemažą meno kolekciją ir didelę meno leidinių biblioteką.
Tapybos mokėsi iš savo tėvo – tapytojo Prano Butkevičiaus ir savo dėdės –
vieno žymiausių Lietuvos tapytojų profesoriaus Vlado Karatajaus.
Studijavo žymiausių Lietuvos ir pasaulio modernistų tapybą.
Savo tapyboje remiasi arsininkų, ekspresionistų ir abstrakcionistų tradicijomis.

Tapytojas, grafikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Gediminas Pranskūnas: 

„Jonas Butkevičius – senas mano draugas, su kuriuo susipažinau jau „tik“ prieš 25-erius metus, rengiant Lietuvos grafikų parodą Lietuvos-Vokietijos draugijoje. Tai labai įdomi ir spalvinga asmenybė. Tada dar padėjau jam pakabinti jo tėvo tapybos parodą galerijoje „Šiaurės Atėnai“.

Jonas – keliautojas, pedagogas, giliai išsilavinęs žmogus, pilnas gyvenimo džiaugsmo, labai plataus akiračio (iš čia ir temų įvairovė), nuoširdus ir visa kuo besidomintis.      
Jo realizmas – suaugusių vaikų žaidimas, bet tai jo daugiaplanės asmenybės dalis.
Tėvo aistra buvo tapyba, ir sūnus Jonas eina tuo pačiu keliu. Natiurmortas – tėvo niša, Jono gi žaidimas nepalyginti laisvesnis ir, aišku, modernesnis. Jo dūdelės melodija tarsi paišo paprastą kontūrą, lyg ir peizažą ar atpažįstamą muzikanto siluetą, bet skardena aiškiai dėliodama spalvas, garsus į vientisą audeklą – melodiją. Bet tai ne klounada ar spalvų karuselė, ne – tiesiog skleidžiasi kažkoks man dar nežinomas tapybos žiedas. Jam nesvetimi ir labai modernūs plastiniai intarpai ir galimi dideli netikėtumai.
Taigi, lauksime ir naujų rezultatų."     

            Jonas Butkevičius:   
            „Tapytojas prof. R. P.Vaitiekūnas yra pasakęs – „Spalva – tai atgaiva akims!“. Ir man tapyboje svarbiausia – spalvos, jų kontrastai ir sąskambiai. Tapau atviromis spalvomis, naudoju plačią jų paletę, naudoju reljefinius potėpius. Spalvų derinius priešpastatau gyvenimo kasdienybės rutinai,vyraujančiai įtampai pasaulyje. Juk spalvos turi magišką galią. Spalvos – tai ir žmogaus emocijos, mintys, net ir darbai. Neveltui sakoma: „Žmogus gyvena spalvingą gyvenimą“.     
            Savo paveiksluose ieškau santarvės tarp žmogaus ir gamtos, nes joje jaučiuosi geriausiai. Nevengiu ir grotesko. Paveikslų tematika išplaukia iš kelionių įspūdžių, kultūrinių klodų, gamtos. Abstraktus tapybos būdas leidžia išreikšti vyksmą, būseną, reiškinį, ekspresyvus būdas – išreikšti gamtą.
            Mano moto: „Gyvenimas – nuostabi pasaulio pažinimo kelionė!“    
            Tad tebūna mums visiems ši kelione spalvinga!“