JOLITOS ČESONYTĖS TAPYBOS PARODA "po balta vėliava"

2017 09 12

Jolita Česonytė gimė 1966 m. Trakų raj. 

1989 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) dailės fakultetą.
Dirba dailės mokytoja ir kuria.
Nuo 1999 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.


            KAMERINIS JOLITOS ČESONYTĖS PAVEIKSLŲ PASAULIS

        Jolitos Česonytės paveikslų pasaulis – kamerinis, jaukus, su juo “malonu bendrauti”. Paveikslinėje erdvėje ir drobės paviršiuje nevyksta audringos emocijų audros ar spalvinės batalijos. Tai tylios kontempliacijos, šviesių akimirkų, jaukaus buvimo su savimi ar artimu pasakojimai, papildomi poetiškomis detalėmis ir simboliais-metaforomis, daiktais, kurie ir spinduliuoja, transliuoja pagrindinį reikšminį darbo ir darbų prasminį kodą.

        Kameriniame, uždarame, idilės emocija dvelkiančiame paveikslinių istorijų lauke veikiantis personažas arba jų duetai – tarsi pačios menininkės Alter ego.

Tai per tuos mąslius, didžiagalvius žmogelius autorė perduoda žiūrovams savo mintis, būsenas ir emocijas, kasdienes jautrias poetines patirtis.

        Šiuose paveiksluose svarbu viskas: ir nuosaikus, kartais monochromiškas koloritas, ir detalės, daiktai supantys personažą, gyvūnėliai, glaudžiami prie krūtinės, gėlės žiedas, paukštelis, paukščio narvelis, fleita, teptukas, knyga, karoliai ar vaišėmis nukrautas stalas.

        Kasdienės istorijos, paprasto buvimo istorijos, trumpos kasdienių pajautų ir iki skaudumo pajustų akimirkos grožio istorijos-miniatiūros, miniatiūros ne formato prasme, o perteikiamos emocijos, pasakojimo prasme miniatiūros – tai Jolitos  sukurti, atgaivinti mono pasauliai.

        Jaukus, kamerinis Jolitos paveikslų pasaulis turėtų būti patrauklus ne tik subrendusiam galerijų lankytojui, manau, kad ir kiekvienas vaikas, pažvelgęs į šiuos paveikslus čia rastų sau labai įdomiai papasakotų istorijų...

        Kažkaip, net nežinodama, kad autorė daugelį metų dirba dailės mokytoja, pamaniau, kad jos kuriami darbai turėtų būti artimi ir suprantami vaikams, šmėkstelėjo mintis, kad menininkė galėtų kuo puikiausiai iliustruoti knygas dar ne visai “suaugusiems” žmonėms, tai yra vaikams.

        Patrauklūs Jolitos kuriami personažai, kaip jau minėta, jos sielos dvyniai, savotiški alter ego, neleidžia suabejoti, kad dailininkė yra itin jautrus ir pastabus grožiui, akimirkos grožiui ir stebuklui žmogus, kuris tapydamas skleidžia tą grožį, žinią ir mums, žiūrovams, kuriems, taip pavargusiems nuo kasdienio skubėjimo ir rutinos, kartais taip norisi stabtelėti ir parymoti ties jaukiais, jautrios poetinės nuostatos kupinais paveikslais, trumpais pasakojimais ir tarsi apie nieką, ir apie viską!

        Tad stabtelėkime ir pagalvokime apie kažką gražaus, jaukaus, žvelgdami į dideles, kiek melancholiškas, Jolitos Česonytės žmogeliukų akis…

                                                      Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė