JURGITOS PAKERYTĖS-ZIABLICEVOS TAPYBOS PARODA

2018 03 03

 Petras Šmitas, menotyrininkas:

     Jurgitos Pakerytės-Ziablicevos abstraktūs paveikslai remiasi emociniu poveikiu. Pati autorė pastebi, kad pirmiausiai yra pasirenkama pagrindinė spalva, dominuojanti, o prie jos arba derinamos, arba kontrasto pagrindu jungiamos visos kitos spalvinės dėmės, jų plotai. Tapydama paveikslus, Jurgita spalvų dermėmis, jų intensyvumu siekia susikurti spalvingą paveikslo vaizdą. Vieno paveikslo yra viena nuotaika, kito jau kita. Vienas paveikslas sukuria vienokią emociją, kitas – visai priešingą. Ji labiausiai vengia racionalaus paveikslo traktavimo: kvadratų, trikampių, apskritimų ar uždarų spalvinių zonų. Ir jai pavyksta minkštais spalvų deriniais, suliejimais, dėmių kontrastais ar jų švelniais deriniais sukurti vienokią ar kitokią abstraktaus paveikslo emocinę įtampą, nuotaiką...

Charakteringa yra ir tai, kad autorė savo paveikslus įvardija trumpai, bet paveikslo regimybės esmę siekiančiomis nusakyti žodžių sąvokomis: ,,Aušra“; ,,Pokalbis“; ,,Šurmulys“; ,,Eglynas“; ,,Išeinantis“. Tačiau kai kuriems abstraktiems paveikslams tapytoja suteikia pavadinimus, kurie lyg ir įvardytų realybės siekiamybę – ,,Rūkas lubinuose“, ,,Žemė žmonių planeta“ ir kiti.

        Noriu palinkėti tapytojai ištvermės, stiprybės ir atkaklumo, siekiant užsibrėžto kūrybinio tikslo. Šiais laikais būti originaliu kūrėju yra didžiulis iššūkis...