DALIOS MAŽEIKYTĖS TAPYBOS PARODA "VIRPESIAI"
Dalios Mažeikytės tapybos paroda ,,Virpesiai“
Išsamiai su Dalios Mažeikytės tapyba žiūrovai turėjo galimybę susipažinti 2015 m. Vilniaus rotušėje surengtoje Jubiliejinėje jos paveikslų parodoje „Nuo meditatyvios ekspresijos iki pradžių simbolikos“. Šia kryptimi dailininkė tęsia savo kūrybos kelionę jau ketvirti metai. Laikas patvirtino, kad ji yra neramios sielos menininkė ir tikslingai eina toliau, besigilindama į savo dvasios gelmes. Dailininkės savasties atradimai vingiavo realaus gyvenimo ir meno pažinimo takais. Ji įgyjo patirties keliose meno srityse: yra dalyvavusi televizijos filmų kūrime, išliejusi poetinį polėkį eilėmis, ji yra aprašiusi ir savo būties apmąstymus, kai jai buvo svarbūs dvasiniai pajautimai ir regėjimai; jai teko iliustruoti knygas, kurti grafikos estampus bei tapyti paveikslus, kurių dideli formatai rodo, kad jos kūrybiniai užmojai negalėo sutilpti tradicinės kamerinės grafikos rėmuose ir ypač ribotose šios dailės srities kolorito galimybėse.
Grafikoje ji pelnė pirmąjį pripažinimą. 1974 m. buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą, dalyvavo tarptautinėje grafikos trienalėje Taline (1973), buvo apdovanota IV Talino grafikos trienalės diplomu (1977). Tai paskatino didelių išmierų tapybos paveikslų užgimimą, kuriuos ji pradėjo tapyti devintajame dešimtmetyje. Jų monumentalios kompozicijos, ritmiška spalvinių dėmių ir linijų jungtis, meistriškai suderintas skambus koloritas. Ją žavėjo vizionieriškumo pradai M.K.Čiurlionio kūryboje, abstrakčiame siurrealizme bei abstrakcijos mene. Palaipsniui dailininkė įgudo perteikti savo vizijų pasaulį.
Dalios Mažeikytės vizijos gimsta meditacijos metu, todėl jų turinys yra slėpiningas. Darbai gali būti dviejų tipų. Vieni spontaniškos stilistikos, nutapyti ekspresyviai, kontrastiniais spalvų deriniais, pasižymi dinamišku ritmu, kai kurių įstrižai judantys potėpiai vibruoja panašiai kaip ankstyvuosiuose V. Kandinskio darbuose. Kiti – intelektualūs, ženkliški, konstruktyvaus stiliaus, bet ir jie išsaugo pasąmonės vizijų vaizdus.
Dailininkės paveikslai pagauna emocionaliai ir įtraukia į jos minties ir dvasinės būsenos jauseną bei užkoduotus vaizdinius regėjimus, kuriuose svarbią reikšmę turi archetipiniai pirmapradžiai gyvybės ir amžinybės ženklai: abstraktūs rombai, spiralės, kvadratai, taškai ir asociatyvūs įvaizdžiai, tokie kaip rūnų ženklai, bitės, drugelio, ragų ir kiti simboliai. Ekspresyviuose paveiksluose imponuoja dinamiškas judėjimas vertikalia kryptimi į neaprėpiamą erdvę arba sudaro įspūdį sprogimo būsenos, kur iš centro sklinda spinduliai į aplinką.
Intensyvus ritmas suteikia paveikslams modernistinio muzikalumo, kurį sunku pavadinti romantiniu, nes jos tapybai būdinga abstrakti polėkio raiška. Ji vengia simetrijos, stebina potėpių ir formų įvairove. Naudoja disonansinius derinius, bet paveiksluose nėra agresijos, nėra negatyvių emocijų. Meditacijos metu patirti regėjimai visada pasižymi erdvės vienybės jausmu, o visumos suvokimas kupinas archetipinių įvaizdžių, apgaubtų paslaptingumo dvasia. Juose juntamas amžinybės dvelksmas.
Norint suvokti Dalios Mažeikytės tapybą, pravartu pasigilinti į poetinius paveikslų pavadinimus, kurie nurodo jos mąstymo kryptį, drauge remiamasi archainių kultūrų elementais, pirmapradžių ženklų prasmėmis bei jų interpretacijomis. Reikia atsiverti jos spalvų emocinei galiai, kompozicinės sąrangos ritmui, muzikalumui.
Dailininkės dvasingo meno siekis išreikštas per įvairių virpesių vizualinę manifestaciją. Jos darbuose amžinas tik laikas, o visa erdvė, aplinka apimta kintančių gyvybės virpesių: spalvų, linijų, potėpių – tarsi iš tylumos sklindanti ryškių sapnų stipri emocija.
Dr. Nijolė Tumėnienė