LINOS BERŽANSKYTĖS TREMBO TAPYBOS PARODA

Tapytoja medituoja vitalines apraiškas, kurios užlieja visą sąmonės ir pasąmonės horizontą. Jos išpuoselėta raiškos poetika ir metodologija artima psichoanalizei: panirdama į svajingą ekstazę, ji ieško vidinių kūrybinio įkvėpimo ištakų ir kartu suabsoliutina geidulingą vaizduotę. Visos semantinės potekstės padeda atskleisti subjektyvias pajautas. Autorė mėgaujasi savo regėjimais ir mėgina perteikti  žiūrovui su jausmingais troškimais sumišusias sielos fantazijas. Meninė sielos raiška ima sutapti su mentalinių vaizdinių srautu, projektuojamu į estetinių išgyvenimų ekraną. Iracionalus požiūris į tikrovę nepaneigia pamatinių grožio principų, tačiau juos šiek tiek susiaurina, mėgindamas įteigti, kad tik metaforiškas jausmų simbolizmas vertas išskirtinio dėmesio.

Menotyrininkas dr. A. Uždavinys

***

Liną žinome kaip mistiškų svajonių, dvasinio pasaulio erdvių tapytoją, daugelį metų puoselėjančią vaizdinių pasaulį, subtiliai balansuojantį tarp gamtinės tikrovės formų ir abstrakcijos. Būties tragizmo ir palaimos, amžinumo ir laikinumo, meilės ir kančios apmąstymų persmelkti darbai slepia filosofinę potekstę. Dailininkė siekia perteikti, kaip pradėjus mylėti visą pasaulį atsiveria pilnatvės džiaugsmo srautas, kuris nematomais svajonių sparnais padeda kilti iš kančios tuštumos.

Menotyrininkas dr. V. Tumėnas

***

Linos Beržanskytės Trembo paveiksluose lengvai atsektume mistines, neoromantines tendencijas, prasmių ir spalvų paieškas gamtoje ir visatoje .Galbūt tokie dalykai mene dabar nėra madingi, bet tapytoja, baigusi monumentaliųjų menų (freskos - mozaikos) studijas, nebijo būti savimi, pasiremti supoetinto pasaulio efemeriškumu, vidiniais išgyvenimais ir nuojautomis. Kūriniai byloja apie vidines, sunkiai verbalizuojamas transformacijas. Linos Beržanskytės Trembo kūriniai – vaizduotę ir pasąmonę išlaisvinanti tapyba, kuri fiksuoja išgyvenimus, bet nekuria griežtos jų sekos. Spalva šios menininkės kompozicijose - tarsi lengvas prisilietimas, lyg nuplauti sienų dažų sluoksniai, virstantys makabriškais toliais, uždengiančiais kažką ir slepiančiais nuo mūsų tą kitokią, o gal atvirkščiai - buitišką, žemišką realybę. Miražas, sapnai tampa tikrąja meno būtimi. Svarbūs kosminiai, ezoteriniai prasmių kodai.

J. Sereikatė ,,Romantizmo ir atsinaujinimo nuotaikos‘‘