NAUJA PARODA
EUGENIJA MARTINAITYTĖ – inžinierė-ekonomistė, socialinių mokslų daktarė, docentė.
Tapymo įgūdžius ugdė R. Z. Bičiūno vadovaujamoje studijoje „Paletė“, kurią lankė nuo 1979 metų. Prisijungus prie Vilniaus krašto tautodailininkų ir meno kūrėjų bendrijos, aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje, gavo apdovanojimus konkursinėse parodose. 2015 metais autorei suteiktas meno kūrėjo statusas.
Šioje Eugenijos Martinaitytės parodoje surinkti mylimo Žvėryno vaizdai bei senojo Vilniaus panoramos.
Menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė: „Anksčiau lietuvių tautodailėje dominavo kaimo vaizdų primityvioji tapyba. Eugenijos kūryba išskirtinė tuo, kad jos dėka keičiasi tautodailės, kaip kaimo kultūros, samprata. Jos primityvioji tapyba atstovauja miesto kultūrą. Ne todėl, kad ji vaizduoja miestą, ne todėl, kad ji gyvena sostinėje, o todėl, kad ji pamilo Žvėryną kaip neatskiriamą senojo Vilniaus dalį, ir ją, kaip mokslininkę, jaudina šios miesto dalies kultūros paveldo likimas, jo archaiškos buities meninis įprasminimas, šios vietovės medinės architektūros, kaip žmogaus sukurtos aplinkos, dvasia.
Ilgai keliavusi link savęs ir įsigilinusi į save, ji sugebėjo sujungti į vieningą visumą mokslo žinias ir meno įspūdžius, savo stiprius vidinius išgyvenimus su racionaliais apmąstymais ir mokslinio suvokimo nuostatomis.
Žiūrint į Eugenijos paveikslus, jauti, kad juos sukūrė miestietis, prisirišęs prie miesto kultūros. Ji nevaizduoja miesto kaip grožio idilijos, emocionaliai vaizdingai kelia klausimą dėl Žvėryno dvasios praradimo. \
Eugenijos tapyba pasižymi primityvia meninio vaizdo interpretacija, atspindi XX amžiaus meno patirtį bei informacines galimybes, atsivėrus visuotinėms meno pažinimo galimybėms. Jos kūryba yra artimesnė profesionaliai dailei, o ne mėgėjų menui. Čia slypi Eugenijos Martinaitytės kūrybos unikalumas ir paslaptis: jos Žvėryno peizažai priskirtini prie pirmųjų urbanistinių mūsų tautodailės kūrinių.“