DAILININKO RIMO BIČIŪNO TAPYBOS PARODA
Rimo Bičiūno tapyba
R.Bičiūnas _- vienas ryškiausių Lietuvos dailininkų, daug kartų reprezentavęs lietuvių tapybą užsienyje, Europoje: Austrijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje (Maskvoje), Suomijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse: Arabų Emyratuose, Indijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje.Lietuvoje yra surengęs 27 individualias kūrybos parodas.
Jo darbų yra įsigiję: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus;M.K.Čiurlionio nacionalinis dailės muziejus;Rokiškio krašto muziejus;Latvijos, Gruzijos, Bulgarijos, Slovakijos nacionalinės dailės galerijos, Dr. Ludwigo modernaus meno muziejus Kelne (Vokietija);Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje (Rusija), o taip pat privatūs asmenys.
Rimo Bičiūno kūryba išsiskiria lietuvių dramatiškos dailės fone žaismingais šventiškais paveikslais. Jo tapyba – tai kontrastingų spalvų šventė, kur viskas darniai skamba ir alsuoja gyvenimo džiaugsmu. Ar tai bus motyvai iš menininkų gyvenimo, jį sujaudinę gamtos reginiai, ar paslaptingos ir ekscentriškos moterys, ar spalvingos gėlės, ar jį dažnai įkvepiantys mitologijos įvaizdžiai. Dailininko perkurti tikrovės vaizdai atrodo kaip romantinė svajonė, kur gyvenimas virsta stebūklu. Žiūrėdami į jo paveikslus, tarytum patenkame į amžiną švenčių karaliją ir žavimės tikslingu artistiškumu, teatrališkumu, beribio laiko įspūdžiu.
Rimas Bičiūnas anksti subrendo kaip dailininkas, kaip talentingas koloristas, vertinantis mene improvizaciją, individualumą ir profesionalumą. Jis tapo vienu iš modernizmo sąjūdžio lyderių Lietuvoje aštuntajame-devintajame dešimtmetyje.Dailininkas nekartą yra pelnęs apdovanojimus už tapybą ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje (1979 m. Vengrijoje; 1997 m. Prancūzijoje). Neatsitiktinai dailininkas buvo itin vertinamas užsienyje, ir jam ne kartą buvo suteikta garbė būti eksponuotam parodose šalia P.Pikasso, V.Kandinskio, M.Šagalo, G.Bazelico, J. Beuys'o, J. Dubufet, dalyvauti M.Šagalo jubiliejuje Prancūzijoje.
Parodos ekspozicijoje pristatyta paskutinių metų R.Bičiūno tapyba, kuri rodo dailininko kūrybos atsinaujinimą – jo ryžtingą posūkį link įprasminto abstrakto. Nors kai kuriuose darbuose dar pasitaiko anksčiau pamėgti motyvai, tačiau ir juose dominuoja netikėtai nauji, dailininkui nebūdingi kolorito deriniai, kur dominuoja ryškių šiltų raudonų, oranžinių ir geltonų spalvų sąskambis, interpretuojantis kaitros atmosferos pojūtį. Pakito ir tapymo būdas. Dabar R.Bičiūnui įdomiau tapyti apibendrintomis dėmėmis, be aiškių potėpio pėdsakų ir kontūrų. Jis neieško naujų technikų, o toliau tyrinėja tradicinės tapybos estetines galimybes. Suteikia “plokščiai” geltonai spalvai pašėlusios aistros bei viską deginančios dvasios, o raudonai – kilnaus akcento funkciją. Tokiu būdu dailininkas kitaip įprasmina kolorito emocines galias.Tapybiškai niuansuotą spalvų gamą bei sudėtingą kontrastinį koloritą jis keičia į suabstraktintą spalvinių dėmių žaismingumą, asociatyvumą bei įtaigų emocialumą. R. Bičiūnas išlieka drąsiu, išradingu improvizatoriumi, žavintis fantastinių vaizdų kūryba. Jo tapyba visada pasižymi estetinėmis vertybėmis: atlikimo profesionalumu, originalios kompozicijos vieningumu ir kolorito individualumu.
Dr. Nijolė Tumėnienė