DAILININKĖS JUSTINOS PUIDOKAITĖS TAPYBOS PARODA

 Justina Puidokaitė

NAUJI IR SENI KŪRINIAI

Augalas kaip pagrindinis kūrinio motyvas tapytojos Justinos Puidokaitės paveiksluose radosi 2005 – aisiais ir  jos drobėse karaliauja beveik dvidešimt metų.

Šio motyvo simbolika autorei yra svarbi žvelgiant į žmogaus buvimą Žemėje.

Dainuojama: “mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas…” Psalmėse giedama: “Žmogaus dienos panašios į žolę” ir “Teisusis žydės kaip palmė, kaip kedras Libano kerosis”. Mitinis pasaulio medis sieja kartas bei pasaulius ir gamta per augalus kalba apie dosnumą ir gausą.

Savitam menininkės raiškos būdui rastis įtakos turėjo tapybos ir tapybos restauravimo studijos Vilniuje bei senųjų tapybos technikų studijos Florencijoje.

Kai kurie menotyrininkai J. Puidokaitės drobėse mato sąsajas su tekstile, Viduramžių  mille fleurs gobelenais.

Kalbėdama apie savo paveiklų kūrimą, dailininkė sako, kad įkvėpimo semiasi iš baroko meistrų, ypač flamandų tapybos ir liaudies meno. Vilnius, kur menininkė gimė ir kuria, vadinamas baroko miestu.

Naugarduko gatve leisdamiesi į šį miestą,  rasite vaistažolių krautuvę, ant jos lango stiklo parašyta: “herba ex lux crescet”.  Žolė iš šviesos auga.