NAUJA TAPYBOS PARODA

Audros pakraščiu
Tapybos paroda

Parodoje eksponuojami peizažai, daugiausia urbanistiniai, sukurti per pastaruosius kelerius metus.

Greitais, tirštais, klampiais potėpiais, sodriomis spalvomis nutapyti, tarytum neutralaus siužeto darbai deformuoja vaizduojamą tikrovę, prisodrindami ją nežodinio belaikio turinio, suvokiamo stebėtojui pasitelkus emocijas ir nuojautas.

Formaliąja prasme tai gana „senamadiška“ tapyba, apsiribojanti subjektyviu ekspresionistiniu regimosios tikrovės, kasdienės aplinkos perteikimu, vedžiojanti žiūrovą klaidžiomis senomis Vilniaus gatvelėmis ir kiemais, paklaidinanti ir vėl leidžianti atpažinti – vietą, kvapą, tuštumą, tylą, garsus. Šiuose paveiksluose beveik nėra žmonių, o jei ir yra, jie atrodo atklydę iš kažkokio kito, būtojo, bet kartu vis dar esamojo, amžinojo laiko.

Akimirkos baigtinumas ir jos begalybė, akivaizdybės paprastumas ir nematomybės paslaptis, ramybė ir nerimas čia susiaudžia į margaspalvį, daugiasluoksnį, bet vientisą paveikslo audinį.

Dailininkė
Regina Pečiulytė