Petras Kalpokas

 Petras Kalpokas. Autoportretas

Dailininkas tapytojas. Petras Kalpokas (1880–1945) gimė Miškinės vienkiemyje, Rokiškio rajone. Mirė 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune.

Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1895-1898 m. tapybos mokėsi pas V. Purvitį ir J. Valterį Mintaujoje, Rygoje lankė B. Bliumo mokyklą, 1898-1900 m. - Odesos dailės mokykloje. 1904-1909 m. Miunchene studijavo taikomąją dailę, grafiką, tapybą. 
Nuo 1907 m. buvo Vienos draugijos "Secession" narys. Vienas Lietuvos dailės draugijos steigėjų (1907 m.). 
1909-1920 m. gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, Italijoje. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 
1921-1922 dėstė Kaune veikusiuose piešimo kursuose, 1922-1940 m. dirbo Kauno meno mokykloje ir 1929-1940 m. vadovavo joje veikusiai tapybos studijai. 
1941-1945 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

Koreguodamas darbus P. Kalpokas labiau rėmėsi senųjų meistrų metodika: kreipė dėmesį į gerą piešinio įkomponavimą duotoje plokštumoje, gilų anatominį studijavimą. Tapyboje labiau akcentavo toninį formos modeliavimą, mažiau reikšmės skyrė spalvos emocingumui. Manė, kad tvirta forma yra dailės pamatas; mokė stebėti ir analizuoti gamtą. 
1945 m. P. Kalpokui suteiktas profesoriaus vardas. 

Parodose dailininkas pradėjo dalyvauti nuo 1905 metų. 
P. Kalpoko kūryboje vyrauja peizažai ir portretai. Dailininkas yra nutapęs nemažai portretinių ir teminių kompozicijų, freskų, apipavidalino keletą Valstybės teatro spektaklių, parašė "Tapybos techinikos vadovėlį". P. Kalpoko peizažai lyriški. Vieni iš jų - realistiniai, kiti turi impresionizmo bruožų. Portretai - psichologiški, tikslaus piešinio. Freskos - dekoratyvios, dinamiškos kompozicijos.

(LDM informacija)