Stasys Ušinskas

Dailininkas (tapytojas, vitražistas, scenografas). Stasys Ušinskas gimė 1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje. Mirė 1974 m. birželio 14 d. Kaune.

1925–1929 m. Kauno meno mokykloje studijavo tapybą (mokytojai: Justinas Vienožinskis, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas ir kt.), 1929–1933 m. Paryžiuje moderniojo meno akademijoje – teatro dekoraciją pas Aleksandrą Ekster (Alexandra Exter) ir tapybą pas Fernandą Ležė (Fernand Leger); Valstybinėje aukštojoje taikomosios dailės mokykloje (Conservatoire National des Arts et Metiers) – vitražą (pas A. Manier). 1933–40 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1940–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės, 1951–1954 m. Lietuvos dailės institute (profesorius – 1946). 1936 m. Kaune įkūrė marionečių teatrą, jam vadovavo. 1955–1970 m. Kauno politechnikos, nuo 1970 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas. Šiauliuose ir Kaune (1931), Niujorke (1937), Vilniuje (1971) surengė individualias parodas. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1947). Apdovanotas LTSR valstybine premija 1972 m.

S. Ušinskas – vienas žymiausių XX a. lietuvių dailininkų ir meno pedagogų. Menininkas turėjo didelę reikšmę formuojant naująją monumentalistų ir scenografų kartą (mokiniai – Sofija Veiverytė, Vytautas Ciplijauskas ir kt).  Sukūrė vitražų, stiklo vazų. Nutapė plafonų projektų, paveikslų („Motina su vaiku“, „Jaunasis muzikantas“, abu –1930, „Besimaudančios moterys“ – 1931, „Dvigubas portretas“ – 1937, „Vasaros nakties sapnas“ – 1949). Sukūrė lėles pirmajam lėlių spektakliui – Antano Gustaičio „Silvestras Dūdelė“ (1935) ir pirmam garsiniam lėlių filmui Lietuvoje „Storulio sapnas“ (1938); už lėles ir B. Dvariono „Piršlybų“ scenografiją (1933) – Paryžiaus pasaulinės parodos (1937) aukso medalis.
Sukūrė scenovaizdžių, kostiumų eskizų apie 30 spektaklių: Kauno valstybės (V. Šekspyro „Dvyliktoji naktis“ – 1933, J. Štrauso „Čigonų baronas“ – 1934), Jaunųjų (Balio Sruogos „Milžino paunksmė“, 1936), Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre (Štrauso „Šikšnosparnis“ – 1962) ir kt.

S. Ušinsko kūrybai įtakos turėjo konstruktyvizmo dailė. Kūriniams būdinga sintezės ir vaizdo architektonikos paieškos, pabrėžtas kompozicinio ritmo ir lokalios spalvos vaidmuo, alegorinė kūrinių kalba, siurrealistinio turinio nuotaika, modernių ir klasikinių meno dėsnių sintezė, lietuviškosios dailės panoramoje unikali konstruktyvios, „valingos“ formos ir turinio poetiškumo, grožio idealo siekio jungtis. Dailininkas taip pat sukūrė žemos temperatūros vitražo gamybos technologiją. Pirmasis Lietuvoje sukūrė veidrodinių ir blokinių vitražų. 

(LDM informacija)