Vida Krištolaitytė
Tapytoja, grafikė. Gimė 1939 m. Kaune.
1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Čikagoje, nuo 1964 m. – Niujorke. 1961 m. baigė dailės pedagogiką Ilinojaus universitete. 1961-1964 m. tapybą ir grafiką studijavo Čikagos dailės institute, 1967 m. baigė Niujorko Frato meno institutą. Nuo 1961 m. dėstė dailę JAV mokyklose.
Kūrybai įtaką darė lietuvių išeivių avangardistų kūryba, ekspresionizmas, Niujorko mokykla. Meistriškai įvaldė figūrinę tapybą, plėtojo portreto, natiurmorto, peizažo žanrą. Jau ankstyvuose grafikos („Tremtiniai“ 1960 m., „Vietnamo motina“ 1966 m., „Didvyrio liekanos“ 1974 m.) ir tapybos („Baltas debesis“ 1973 m., „Liūdesys“ 1987 m.) paveiksluose, bei vėlesnėje kūryboje (tapybos ciklai „Aušros vartų deivės“ 1998 m., „Juodi paukščiai-pavargę angelai“, „Sielos peizažai“, abu 1999 m., „Pianistei Aldonai Dvarionaitei atminti“ 2001 m., piešinių ciklas „Dievai ir žmonės“ 2004 m.) ryški įtaigi meninė stilistika. Kūryboje atsispindi tėviškės netekties drama, nerimastingų išgyvenimų, vidinių būsenų pasaulis. Tapyba pasižymi savitu spalvos pojūčiu, veržliu, dinamišku potėpiu, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija.
Nuo 1962 m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos JAV ir Lietuvoje (1998-2005 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.