Vincas Kisarauskas

Vincas Kisarauskas

Dailininkas (tapytojas, grafikas, skulptorius, scenografas), dailėtyrininkas. Gimė 1934 m. kovo 1 d. Augmėnuose (Radviliškio r.). Mirė 1988 m. Niujorke (palaidotas Vilniuje).

1959 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1965 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose; individualios tapybos parodos Vilniuje (1961, 1981, 1984), ekslibriso – Vilniuje (1976, 1984), Voersoje (Danija, 1971), Minske, Liubline (1977), Italijoje, Vengrijoje.

Nutapė teminių (daugiausia antikinės ir istorinės tematikos) kompozicijų (ciklai ,,Aklas Edipas“ – 1961, ,,Sūnus palaidūnas“ – 1964–1981, ,,Riteriai“, ,,Prie stalo“ – abu 1965–1975, ,,Teatrinis ciklas“ – 1974–1980, ,,Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė“ – 1972, ,,Judėjimas pro tylą“ – 1983–1984), portretų (,,Mano tėvukas“ – 1973, Jono Rustemo – 1979), natiurmortų, peizažų. Sukūrė estampų (ciklai ,,Raudančios moterys“ – 1963, „Pakrypusios figūros“ – 1981–1984), knygų iliustracijų (J. Janonio „Poklius tykoja kas dieną“ 1960, K. Donelaičio „Metai“ 1966), ekslibrisų (A. Kauno, 1968, S. Pilkos, S. Kuzmos – abu 1973, A. Švažo, M. Martinaičio, J. Tornau – 1967 (visi trys LDM); buvo vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių), mozaikų (Vilniaus miesto klinikinės ligoninės fasadas, 1967), medalių, apipavidalino teatro spektaklių (dekoracijos Leningrado teatrui), kino filmų („Ave vita“ 1969, režisierius A. Grikevičius, „Mai­nai“ 1977, režisierius R. Vabalas).

V. Kisarauskas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo plėtoti koliažo, fotomontažo techniką, kurti asambliažus („Pirmoji aklo Edipo diena“ 1975, „Senas karalius“ 1982). Sukūrė mozaikų (dabartinės Vilniaus miesto universitetinės ligoninės fasade, 1967), medalių („Valentinui Antanavičiui 36 metai“ 1972, „Poetas vertėjas Sigitas Geda“ 1986). 
Dailininkas kūryboje kėlė egzistenci­nes problemas, plėtojo antikinę, biblinę, istorinę tematiką, klasikinės literatūros siužetus. Kūriniams būdinga dramatinė įtampa, konstruktyvumas; kompozicija statiška, pagrįsta horizontalių ir vertikalių, erdvės ir formos kontrastais. Apibendrintos, išraiškingai deformuotos (dažnai stereometrinės) formos, ryškios kontrastingos spalvos. Viena įdomiausių savybių – sugebėjimas jungti konstruktyvumą su įtaigia jausmų išraiška, racionaliai kompozicijai suteikti gyvybės ir intrigos.

(LDM informacija)