Vytautas Ignas



Dailininkas (tapytojas, grafikas, vitražistas). Gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacižoje (Raseinių r.), mirė 2004 m. Vilniuje.
1941–1943 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje tapybą pas Justiną Vienožinskį, piešimą – pas Antaną Gudaitį, L. Vilimą). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje („École des Arts et Métiers“) Freiburge: tapybos – pas Viktorą Vizgirdą, Adolfą Valešką, piešimo – pas Vytautą Kazimierą Jonyną, Vytautą Kasiulį. 1949 m. grafikos mokėsi pas Telesforą Valių. 1950 m. emigravo į JAV.
Nuo 1949 m. dalyvauja dailės parodose; individualios: JAV įvairiuose miestuose, Vilniuje (1971, 2000, 2001), Kaune (2001); 1988–2000 m. dalyvavo išeivijos lietuvių dailininkų parodose Lietuvoje.
Kūriniuose yra lietuvių tautosakos (saulė, mėnulis, žaltys, gyvybės medis), religinių (Rūpintojėlis, Dievo Motina), etnografinių motyvų. 5–6 dešimtmečio tapyba tamsių spalvų, ekspresionistinė, niūri, dramatiška, vėlesnė – šviesaus, ryškaus kolorito, poetiška, metaforiška. Grafika ornamentiškesnė.

 „Vytautas Ignas Lietuvai brangus ne vien todėl, kad yra nepaprastai savitas dailininkas. Be galo artima ir suprantama jo pasaulėjauta. Žavėdamasis šimtmečių nugludintomis poetinėmis metaforomis, aukštinančiomis gaivališką gamtos prigimtį, jis sugebėjo plačiai suvoktas liaudies kūrybos tradicijas įpinti į modernius pasaulio ritmus. Ekspresija alsuojančiuose kūriniuose nenutyla tolimas lietuvių dainų aidas, neblėsta simbolinė pasakų poetika, kurioje mitologiškas gyvybės medžio įvaizdis, saulės, mėnulio, žalčio, jaučio, ugnies ir vaidilučių simboliai persipina su krikščioniškosios kultūros ženklais, Lietuvos istorijos bei etnografijos palikimu, šiuolaikiškos buities ir žydinčios gamtos vaizdais. Tai itin akivaizdu Igno estampų cikle, skirtame Lietuvai bei atskiriems jos regionams.“
                                                                                                       Dr. Nijolė Tumėnienė